- kvailiojimas
- kvailiójimas sm. (1) DŽ → kvailioti 2: Tartum ir nekvailas žmogus, o kvailiojimo daug rš. Bobos gi kvailiojimai jokio saiko neturi rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kvailiojimas — kvailiójimas dkt. Kvailiójimas kelyjè vaiki̇̀nui kainãvo gyvýbę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
blūdas — ×blū̃das (brus. блyд) sm. (2) 1. MŽ358, IM1861,52 paklydimas, kreivatikystė: Priėmė blūdus pagonijos Tat. 2. J, Ds kliedėjimas, klajojimas; kvailiojimas: Jam užėjo toks blū̃das Rm. Vidunaktis, pats blūdas, pati tamsuma Lp. Pamesim blūdus, nedorus … Dictionary of the Lithuanian Language
dūkas — 1 dū̃kas sm. (2, 4) 1. dūkimas, šėlimas, kvailiojimas: Bene dū̃kas tave užpuolė, kad taip dūksti J. Ažejo dū̃kas, tai ir dūksta Km. Kas tau do dū̃kas užejo mainyt arklį? Sdk. Užejo mergai dū̃kas, tai nesižino kas veikti Užp. Gal tau dū̃kas užėjo … Dictionary of the Lithuanian Language
sumenkinti — sumeñkinti tr. 1. padaryti ne tokį didelį, sumažinti: Sausvėjai sumenkina derlių sp. | refl. tr.: Kai susimeñkysiu svorį, tai nerūkysiu Gs. 2. padaryti ne tokį reikšmingą, vertingą: Šis kvailas gaisras ir girtų kvailiojimas visai sugadino,… … Dictionary of the Lithuanian Language
varijacija — ×varijãcija (l. wariacja) sf. (1) kvailiojimas, pasiutimas: Geresnius daiktus reikia iškavot, ba kai užeis vėl kada varijãcija, tai viską supartalis Krok. ║ kvaila mintis, kvailystė: Matai, insisuko į galvą kokia varijãcija, tai paliko bobą,… … Dictionary of the Lithuanian Language